Komposto gamyba leidžia sodo ir virtuvės organines atliekas paversti vertinga, augalams naudinga trąša. Tačiau gera komposto krūva nėra tiesiog vieta, kur sumetami lapai, žolė ir piktžolės — joje turi vykti tinkamas irimo procesas.
Lietuvos klimato sąlygomis ypač svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp drėgmės, oro, anglies ir azoto. Kai šios sąlygos tinkamos, didžiąją darbo dalį atlieka mikroorganizmai.
Kur geriausia įrengti komposto krūvą?
Kompostui reikėtų pasirinkti vietą, kuri netrukdytų kasdieniams sodo darbams ir būtų lengvai pasiekiama.
Nereikėtų automatiškai rinktis pačios saulėčiausios vietos. Saulėje ir vėjyje kompostas greičiau išdžiūsta, todėl jį tenka dažniau laistyti. Dažniausiai praktiškesnė yra dalinai pavėsinga, nuo stipraus vėjo apsaugota vieta.
Kompostą galima ruošti:
- laisvoje krūvoje;
- medinėje ar kitoje komposto dėžėje;
- keliose greta esančiose dėžėse skirtingiems kompostavimo etapams.
Kelių skyrių sistema ypač patogi — į vieną dedama šviežia medžiaga, kitame kompostas bręsta, o iš trečiojo jau galima imti paruoštą kompostą.
Kaip paruošti komposto krūvos pagrindą?
Komposto krūvą geriausia formuoti taip, kad vandens perteklius galėtų nutekėti, tačiau kartu nebūtų prarandama per daug vertingų maisto medžiagų.
Jei dirva sunki ir blogai drenuojama, apačioje galima dėti stambesnės struktūros medžiagų. Sausesnėje vietoje svarbiau pasirūpinti, kad krūva per greitai neprarastų drėgmės.
Jei reikia pagerinti drenažą, galima naudoti maždaug 15–20 cm storio pjuvenų arba sausų durpių sluoksnį.
Svarbiausias principas paprastas: kompostas turi būti drėgnas, tačiau neturi ilgai stovėti vandenyje.
Kokio dydžio turėtų būti komposto krūva?
Per maža komposto krūva prastai išlaiko šilumą. Pakankamai didelėje krūvoje dėl mikroorganizmų veiklos temperatūra gali gerokai pakilti.
Geras orientyras — maždaug nuo 1,5 m³ komposto tūrio.
Aktyvaus kompostavimo metu krūvos viduje temperatūra gali pasiekti apie 60 °C. Toks karštis ne tik pagreitina irimą, bet ir gali sumažinti daugelio piktžolių sėklų bei nepageidaujamų organizmų gyvybingumą.
Reikia nepamiršti, kad yrant komposto tūris gerokai sumažėja.
Ką galima dėti į kompostą?
Geras kompostas susidaro iš įvairių medžiagų, o ne iš vienos rūšies atliekų.
Kompostuoti tinka daržovių ir vaisių likučiai, nupjauta žolė, rudeniniai lapai, sveikų augalų liekanos, smulkios šakelės, piktžolės be subrendusių probleminių sėklų, taip pat neapdorota mediena, pjuvenos ir kitos natūralios augalinės medžiagos.
Tačiau dar svarbesnis už patį sąrašą yra medžiagų balansas.
Rudosios ir žaliosios medžiagos komposte
Norint suprasti gero komposto principą, pakanka prisiminti du dalykus — anglį ir azotą.
Sausi lapai, šakelės, pjuvenos ir kitos sausos medžiagos turi palyginti daug anglies. Šviežia žolė ir kitos žalios augalų dalys turi daugiau azoto.
Mikroorganizmams reikia abiejų.
Optimali anglies ir azoto, arba C/N, proporcija yra maždaug 25–30:1. Namų sode, žinoma, nieko nereikia sverti laboratorinėmis svarstyklėmis. Daug praktiškiau kaitalioti sausas, vadinamąsias „rudąsias“, ir šviežias „žaliąsias“ medžiagas.
Pavyzdžiui:
sausi lapai → šviežia žolė → susmulkintos šakelės → augalų liekanos → lapai.
Tokia įvairovė padeda kompostui kvėpuoti ir tolygiau irti.
Kodėl šviežios žolės nereikėtų krauti storu sluoksniu?
Tai viena dažniausių kompostavimo klaidų.
Šviežiai nupjautoje žolėje yra daug azoto ir drėgmės. Jei ji sukraunama storu ir tankiu sluoksniu, masėje pradeda trūkti oro. Vietoje gero komposto žolė gali pradėti pūti ir skleisti nemalonų kvapą.
Todėl šviežią žolę geriau maišyti su sausais lapais, susmulkintomis šakelėmis, pjuvenomis ar kita daug anglies turinčia medžiaga.
Tas pats principas tinka ir rudenį. Jei turite daug lapų, bet mažai azoto turinčios medžiagos, juos galima maišyti su paskutine sezono metu nupjauta žole.
Ar komposto krūva turi būti drėgna?
Taip. Mikroorganizmams reikia vandens.
Tačiau daugiau vandens nereiškia geresnio komposto. Per didelė drėgmė užpildo oro tarpus, todėl krūvoje gali pradėti vyrauti nepageidaujami anaerobiniai procesai.
Geras praktinis orientyras — kompostas turi būti drėgnas, bet ne šlapias.
Jei masė sausa ir irimas sulėtėja, ją galima šiek tiek sudrėkinti. Jei kompostas šlapias, tankus ir pradeda skleisti nemalonų kvapą, reikėtų įmaišyti sausos struktūrinės medžiagos ir pagerinti oro patekimą.
Ar komposto krūvą reikia permaišyti?
Kompostavimui reikia deguonies, todėl krūvos permaišymas gali pastebimai pagreitinti procesą.
Tačiau komposto nereikia nuolat maišyti. Per dažnas vartymas ardo krūvoje susiformavusias mikroorganizmų ir grybienos struktūras.
Praktiškai pakanka stebėti krūvą. Jei ji tampa pernelyg tanki, šlapia, pradeda nemaloniai kvepėti arba irimas akivaizdžiai sustoja, metas ją permaišyti.
Stambesnės šakelės ir kitos struktūrinės medžiagos padeda orui patekti giliau net ir be dažno vartymo.
Ar komposto krūvą reikia uždengti?
Kompostą verta saugoti tiek nuo išdžiūvimo, tiek nuo ilgai trunkančių liūčių.
Uždengimas padeda išlaikyti tolygesnę drėgmę ir sumažina maisto medžiagų išplovimą. Tačiau komposto nereikėtų uždaryti visiškai sandariai — irimo procesui reikalingas oras.
Tikslas nėra kompostą „supakuoti“, bet apsaugoti ir kartu išlaikyti ventiliaciją.
Ar galima kompostuoti sergančius augalus ir piktžoles?
Čia reikia atsargumo.
Karšta ir tinkamai suformuota komposto krūva gali pasiekti temperatūrą, kurioje dalis piktžolių sėklų ir ligų sukėlėjų praranda gyvybingumą. Tačiau namų kompostas ne visada visame tūryje pasiekia ir pakankamai ilgai išlaiko reikiamą temperatūrą.
Todėl stipriai sergančių augalų ir piktžolių su subrendusiomis sėklomis saugiau į kompostą nedėti.
Svarbu prisiminti: galutinė komposto kokybė prasideda jau tada, kai pasirenkame, ką dedame į krūvą.
Kodėl kompostas kartais nemaloniai kvepia?
Geras aerobinis kompostas paprastai kvepia žeme ir miško dirvožemiu. Stiprus nemalonus kvapas rodo, kad komposto balansas sutrikęs.
Dažniausios priežastys — per didelė drėgmė, per daug šviežios žolės ar kitų azoto turinčių medžiagų, suslėgta masė ir nepakankamas oro patekimas.
Sprendimas dažniausiai paprastas: kompostą permaišyti ir pridėti sausų lapų, šakelių, pjuvenų ar kitos sausos struktūrinės medžiagos.
Kaip suprasti, kad kompostas jau paruoštas?
Paruoštame komposte pradinės medžiagos dažniausiai jau nebeatpažįstamos. Jis tampa tamsus, purus ir savo struktūra primena derlingą dirvožemį.
Kompostas turėtų maloniai kvepėti žeme, o ne šviežiais augalais ar pūvančia mase.
Tokį kompostą galima naudoti sodo dirvožemiui gerinti, lysvėse, aplink augalus ir kitiems dirvos praturtinimo darbams.
Kompostavimo esmė labai paprasta: suteikite mikroorganizmams drėgmės, oro, anglies ir azoto — ir leiskite jiems atlikti savo darbą. Tinkamai ruošiama komposto krūva sumažina sodo atliekų kiekį ir kartu grąžina organines medžiagas atgal į dirvožemį.
